Jeffordas pirmadienį: Dal Forno, n-to laipsnio vyninė - Winestealssd.com

Prie Dal Forno vartų. Autorius: Andrew Jeffordas

Pabrėžia
Ilgai skaitykite vyno straipsnius

Kelionės į Venetą metu Andrew Jeffordas yra nustebęs Dal Forno.

Keliaujant Veneto šį pavasarį lankiausi Dal Forno. Per 30 metų vyno ataskaitų dar neteko susidurti su tokia istorija.

Dar 1983 m. Vynuogių augintojas vienoje mažiausiai prestižinių vietų Valpolicella manė, kad vietoj kooperatyvo vaisių pristatymo jis gali bandyti pasigaminti vyno. Jis buvo vadinamas Romano Dal Forno, jis įsikūrė Illasi mieste, gerokai į rytus nuo Classico srities. Tėvas Ernesto jam pasakė, kad tai buvo kvaila idėja, kurią kiti kaimo gyventojai erzino dėl jo kviksotinių ambicijų. Bet jis nuvyko aplankyti garsiausio regiono vynuogininkio Giuseppe Quintarelli, kuris buvo jam malonus ir skatino. Jis buvo užsispyręs ir atkakliai. Pirmieji jo vynai rinką pasiekė 1987 m.

'Jis tikrai tvirtas, labai įsitikinęs savo idėjomis, kartais su juo labai sunku kalbėtis', - tęsia paties Romano sūnus Michele. „Jis buvo labai drąsus ir drąsus pradėti šį verslą rajone, kuris nebuvo garsus kokybiškais vynais. Jis norėjo padaryti ką nors kitaip, rasti būdą įgyvendinti tai, ką turėjo omenyje, tačiau neturėjo jokio vyno gamybos pagrindo. Nebuvo lengva, kad jis niekada nesimokė. Jis turėjo visko išmokti darydamas “.

Naujoji „Dal Forno“ vyninė, pastatyta 2001–2008 m., Blizga ir yra „Napa“ dydžio, tačiau daugiau nei tai - himnas techninėms naujovėms ir tobulumui. Spėtumėte, kad už jo buvo mažiausiai trys kartos ir šūsnis vynininkystės laipsnių, o ne savamokslis startuolis nuo kadaise išjuoktos nomenklatūros nepanaikintos dalies. Pasiekimas yra nuostabus.

puoselėja 2 sezono 12 seriją

Iš pradžių nerūdijančio plieno talpyklos veikia naudojant vakuuminį slėgį. Visi jie, įskaitant maišymo baką, plieno storis yra centimetras. Kodėl? Kadangi Dal Forno iš dalies apsisaugojo nuo oksidacijos vengimo, kurį Michele vadina „pagrindiniu mūsų rūpesčiu metų metais“. Vakuumas buvo Romano sprendimas. Vakuumas, atminkite, yra erdvė be materijos (teoriškai tariant), o praktine prasme ji yra erdvė, iš dalies išeikvota pašalinant orą dirbtinėmis priemonėmis. Mažiau oro reiškia mažiau oksidacijos.

Fermentacijos metu, žinoma, vakuumas nenaudojamas (nors yra daug naujovių, kaip aprašau toliau). Tačiau pasibaigus fermentacijai, gatavi vynai sukraunami į azotu skalaujamus rezervuarus ir prieš statinę brandinant, o po statinių brandinimo maišant prieš išpilstant į butelius, yra vakuume. Išpilstymas į butelius atliekamas tuščią butelį vakuume, po to praplaunant azotu, tada prieš užpildant dar kartą vakuume, kol prieš kamščiatraukimą nuplaunamas azotas, po to vakuumas ir kitas azoto plovimas.

Dal Forno taip pat išrado keturių nepriklausomai veikiančių stūmoklių sistemą kiekviename rezervuare, kad būtų tobulinamas ištraukimo procesas. Pasak „Michele“, jie netgi gali apversti visą dangtelį aukštyn kojomis, siekiant „maksimalaus ištraukimo ir maksimalaus minkštumo“. Jis taip pat suprojektavo kilnojamą automatinę plovimo sistemą kiekvienam rezervuarui, kuris veikia esant aukštai temperatūrai ir aukštam slėgiui, todėl atsisako bet kokių cheminių priedų, naudodamas tik vandenį ir garą.

Valpolicella, žinoma, yra regionas, kuriame vynuogės iš dalies džiovinamos, kad būtų galima naudoti Amarone. Kadangi „Dal Forno“ yra n-to laipsnio vyninė, kiekviena vynuogė yra džiovinama didesniu ar mažesniu laipsniu, įskaitant „paprastųjų“ „Valpolicella“ vynuoges (nors čia nėra paprastų vynų). Valpolicella vynuogės džiovinamos pusantro mėnesio, Amarone vynuogės - tris mėnesius.

Tačiau išradingai išradingas Romano Dal Forno sukūrė savo judančių ventiliatorių sistemą dviejose didžiulėse džiovinimo kamerose, kurios dirba dieną ir naktį, kad oras judėtų. Visa sistema yra valdoma kompiuteriu, kompiuteris gali atidaryti ir uždaryti langus, taip pat judinti ventiliatorius ir keisti jų veikimo greitį, be to, programoje įmontuotas atsitiktinumo elementas, siekiant kuo efektyviau imituoti gamtą. 'Mes turime daugybę technologijų, tačiau visų jų idėja yra atidžiausiai laikytis tradicijos - dinamiškos tradicijos, jei norite', - sako Michele.

baimė vaikščiojančio mirusio pakartojimo

Po to rūsiai nusileidžia 11 metrų po žeme, o statinių patalpa (visi vynai dvejus metus praleidžia naujose prancūziškose barikose, o po to ketverius buteliuose prieš išleidimą) puikuojasi gražiausiomis skliautinėmis plytų lubomis, kokias tik esu matęs: pats meno kūrinys. . Bet kurioje tokio dydžio vyninėje Pietų Afrikoje ar Čilėje būtų 30 darbuotojų, tačiau nepaprastiausias aspektas gali būti tai, kad šioje didžiulėje vyninėje gali dirbti tik „Dal Forno“ šeimos nariai. Tą dieną, kai paskambinau, vyko butelių išpilstymas ir pakavimas. Išpilstytojai ir pakuotojai buvo du Michele broliai Marco ir Luca, jo svainė Linda (ištekėjusi už Lucos) ir jo teta Paola. Išorinė pagalba reikalinga tik nuimant derlių.

Vis dėlto tai ne viskas aukštųjų technologijų srityje. Romano Dal Forno ankstyvą pavasario saulės šviesą prižiūrėjo augalus laistytuvu, kai apžiūrėjau vyninę. Jo žmona Loretta, ruošdamasi pietums, atvyko dviračiu su kopūstais ir krūva rozmarino. Visa šeima gyvena vyninėje, o vakare susirenka į aklas degustacijas. Nereikia daryti išvados, kad nėra tokių šeimų, kaip italų šeimos.

Nereikia nė sakyti, kad vynuogynuose taip pat yra vynuogynų naujovių, ypač taikant didelio tankumo sodinimus (iki 12 800 augalų iš hektaro) ir derliaus mažinimo strategijas (sunkus žalias derlius ir rinkėjai vynuogynuose). Ši Valpolicella dalis taip pat nėra tik plokščias vynuogynas. Nuvykau su Michele pamatyti labai stačią į pietvakarius nukreiptą Seré vynuogyną kaimyniniame Tregnano, pasodintą į tris griežtus veislių blokus su Corvina, Oseleta ir Croatina ir naudojamais Vigna Seré (žr. Žemiau). Šeima puikiai tiki tanino „Oseleta“ ir sudėtingų „Croatina“ cukrų svarba, priešingai, jiems netrukdo Molinara. Šiuo metu jie neturi pasodintų baltųjų veislių (Illasi taip pat guli Soave zonoje), tačiau neatmeta to ateičiai.

O vynai? Jie nėra kiekvieno skonio: tie, kurie brangina lengvumą ir gaivumą, kartais nustebina savo dydžiu ir tankumu, o tada juos kritikuoja dėl „klasicizmo“ trūkumo. Galbūt kai kuriuose sluoksniuose nėra politiškai korektiška (ar vyno korektiška) pripažinti šį meistrišką vyną.

Aš juos myliu. Jie iš tikrųjų yra vienaskaitos, bet didingi: tikri n-to laipsnio vynai, pasižymintys ypatinga konsistencija, turintys galingų ir beveik dūžtančių asmenybių. Jie yra įsikūnijęs dosnumas, tačiau vis dėlto yra ištikimas aromatų ir skonių perdavimas, kurį ši unikali vieta su senovinėmis veislėmis ir tradicijomis gali atiduoti. Jie taip pat yra nesugadinti ir subtilūs. Jų balansas ir išgaunamo turto švelnumas reiškia, kad tai yra nepaprastai geriami vynai, turintys didelių kaulų stilių. Ąžuolas čia yra ne daugiau nei chez Guigal, o alkoholis yra vientisas (net kai jis pasiekia 17%) , kaip tai daroma toliau aprašytame „Amarone“ 2011 m.). Stebinantis darbas, apibendrinant, iš nuostabios šeimos.